Maitinimo šaltiniai – tai elementų ir įtaisų kompleksas, skirtas skirtingų elektros įrenginių aprūpinimui (maitinimui) elektros energiją.
Maitinimo šaltiniai skirstomi į pirminius ir antrinius.
Pirminiai elektros maitinimo šaltiniai keičia įvairių rūšių energiją (vėjo, vandens, saulės, cheminės reakcijos ir t.t.) į elektros energiją, o antriniai elektros maitinimo šaltiniai ima pirminio maitinimo šaltinio elektros energiją, pakeičia jos parametrus (įtampą, srovę, formą) ir perduoda vartotojui. Jie skirstomi į analoginius, impulsinius bei inventorinius ir konverterinius.
Seniausiai atsirado ir labiausiai paplitę yra analoginiai maitinimo šaltiniai. Jie paprasti, pigūs, patikimi. Tačiau jų naudingo veikimo koeficientas siekia tik 0,6. Impulsiniai maitinimo šaltiniai nuo analoginių skiriasi įtampos stabilizatoriumi. Jis veikia impulsiniu režimu. Tai sumažina energijos nuostolius. Naudingo veikimo koeficientas padidėja iki 0,8. Tai leidžia sumažinti aušintuvą ir tuo pačiu maitinimo šaltinio dydį.
Inverteriniai bei konverteriniai maitinimo šaltiniai keičia nedidelę nuolatinę įtampą į didesnę kintamą ar nuolatinę. Pradėjus gaminti aukštos įtampos tranzistorius atsirado, taip vadinami, netransformatoriniai maitinimo šaltiniai. Literatūroje jie dar vadinami impulsiniais šaltiniais. Tikslesnis tokio maitinimo šaltinio pavadinimas būtų - maitinimo šaltinis su įterptu padidinto dažnio impulsinės įtampos keitikliu. Šie maitinimo šaltiniai plačiai naudojami kompiuterinėje technikoje. Jų naudingo veikimo koeficientas viršija 0,8.
